- ūlyčinis
- 2 ×ūlyčìnis, -ė smob. (2), ūlỹčinis (1), ū̃lyčinis (1) 1. kaimo žmogus, kaimietis: Dabar visi ūlỹčiniai susgrūdę miestan Švnč. Ū̃lyčinio miestelėnai nekenčia Dglš. 2. to paties kaimo gyventojas, kaimynas: Ūlyčìniai pasakis, kad jam sunku Asv. Ūlỹčinės sako: – Kap tu viena pirkioj būvi? Plš.
Dictionary of the Lithuanian Language.